Individualios įmonės steigimo reikalavimai

IĮ steigėjais gali būti tik fiziniai asmenys. Įstatymai gali numatyti atvejus, kai viešajai tvarkai apsaugoti arba taikant atsakomąsias priemones tam tikrų IĮ steigėju negali būti užsienietis (CK 2,60 str.). Įstatymuose gali būti numatyti tam tikri reikalavimai, kuriuos reikia įvykdyti steigiant IĮ (būti LR piliečiu steigiant politinę partiją, dirbti steigiant profesinę sąjungą ir kt.). IĮ steigėjas yra: asmuo, sudaręs sandorį įsteigti IĮ.

IĮ steigimo pagrindas yra IĮ steigėjo valios išreiškimo aktas, kuriuo siekiama įsteigti IĮ. Tai steigimo aktas, steigimo sutartis, įstatymas arba kitas teisės aktas, jei numato įstatymas. IĮ tikslinga kalbėti apie steigimo sandorį.

Asmens sandoris įsteigti IĮ yra juridinis faktas, kuris sukuria teisinius santykius. Santykiai tarp steigiamo IĮ ir juridinių asmenų registro užsimezga pateikus steigimo dokumentus IĮ įregistruoti juridinių asmenų registre.

CK 2,45 str. Numato, kad steigimo dokumentai, juridinių asmenų registrui IĮ nepateikti per šešis mėnesius nuo jų sudarymo, jeigu kiti įstatymai nenustato kitokio termino, netenka galios. Šiuos santykius reglamentuoja tiek viešosios, tiek privatinės normos.

Atsižvelgiant į tai, kiek valstybė dalyvauja juridiniam asmeniui atliekant steigimo procedūras ir registravimą, individualios įmonės steigimas yra išskiriamas į keturis įsteigimo būdus (tvarką): potvarkinį, leidiminį, pareikštinį, pareikštinį-normatyvinį.

Juridinius asmenis potvarkinė tvarka administraciniu aktu arba įstatymu steigia valstybės institucijos, numatytos įstatyme. Potvarkine tvarka steigiami juridiniai asmenys taip pat turi būti įregistruoti juridinių asmenų registre ir nuo to momento įgyja juridinio asmens teises, išskyrus įstatymo numatytus atvejus, kai juridinis asmuo laikomas įsteigtu nuo teisės akto dėl jo įsteigimo įsigaliojimo.

Juridinio asmens leidimine tvarka reiškia, kad steigiant tokį juridinį asmenį būtina gauti įstatymo numatytos institucijos leidimą. Gavus leidimą steigti juridinį asmenį, būtina sudaryti steigimo sandorį ar priimti teisės aktą ir įregistruoti steigiamą juridinį asmenį juridinių asmenų registre.

Steigiant juridinius asmenis pareikštine tvarka pakanka steigėjo valios pareiškimo. Tam, kad atsirastų juridinis asmuo, registracija juridinių asmenų registre nebūtina. Valstybė pripažįsta ypatingą šių juridinių asmenų autonomiškumą.

IĮ pareikštine-normatyvine steigiant šią tvarka nebūtinas leidimas, o registruojant IĮ patikrinama, ar steigimo dokumentai atitinka įstatymų reikalavimus. Šią funkciją gali vykdyti ne tik juridinių asmenų registro įstaiga, bet ir notaras ar Teisingumo ministerija (t.y. įstaiga, kurios specifikacija yra teisinės paslaugos). Pareikštine-normatyvine tvarka IĮ Lietuvoje steigiama daugiausiai.

Valstybės ir savivaldybės įm. steigimo ypatumai

Valstybės įmonių steigimo teisinis pagrindas yra įmonės steigimo aktas, priimtas Lietuvos Respublikos Seimo, Vyriausybės arba kurio nors iš jų pavedimu – įgaliotos jiems atskaitingos ar pavaldžios institucijos, įstaigos, taip pat biudžetinės įstaigos steigėjo priimtas sprendimas reorganizuoti biudžetinę įstaigą, išlaikomą iš valstybės biudžeto, į valstybės įmonę, jei įmonė steigiama dalyvaujant reorganizavime biudžetinei įstaigai.

Savivaldybės įmonių steigimo teisinis pagrindas yra įmonės steigimo aktas, priimtas savivaldybės tarybos, taip pat savivaldybės tarybos sprendimas reorganizuoti savivaldybės biudžetinę įstaigą į savivaldybės įmonę. Institucija, įstaiga priėmusi įsteigti įmonę, yra tos įmonės steigėja. Seimas, Vyriausybė ar savivaldybės taryba, jei kuris nors iš jų yra įmonės steigėjas, gali įgalioti jiems atskaitingas ar pavaldžias institucijas, įstaigas vykdyti visas ar dalį įmonės steigėjos funkcijų, taip pat susigrąžinti šias funkcijas. Įmonės steigėjo funkcijos iš Seimo Vyriausybei arba iš Vyriausybės Seimui bei tarp šioms institucijoms, įstaigoms atskaitingų ar pavaldžių valstybės institucijų, įstaigų yra perduodamos Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu.

Bendrovės įstatuose gali būti ir kitos taisyklės, neprieštaraujančios Lietuvos Respublikos įstatymams. Jeigu ūkinę veiklą, numatytą įmonės įstatuose, reglamentuoja kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, tai rengiant įstatus šių įstatymų privalu laikytis.

Įstatus tvirtina įmonės steigėjas. Institucijos vadovo parašas tvirtinamas antspaudu.

Įstatus keisti ir papildyti iniciatyvos teisę turi ir įmonės administracija, ir steigėjas. Įstatų pakitimai ir papildynai įsigalioja nuo jo įregistravimo Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymo nustatyta tvarka.



Lietuvos Respublikos įmonių rejestras steigiamas įmonėms, įmonių filialams ir įmonių atstovybėms taip pat asociacijoms ir kitiems įmonių susivienijimams, neužsiimantiems komercine-ūkine veikla, registruoti ir informacijai apie juos kaupti.

Įmonė laikoma įsteigta nuo jos įregistravimo Lietuvos Respublikos įmonių rejestre dienos. Įmonės neįregistravus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, komercine ūkine veikla įmonės vardu užsiimti draudžiama.

Įmonių registravimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymas

Sprendimas įregistruoti arba atsisakyti įregistruoti įmonę turi būti priimtas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo visų dokumentų įteikimo. (CK 2.64.3 str)

Atsisakyti įregistruoti įmonę galima, jei nepateikti reikiami dokumentai arba šie dokumentai neatitinka įstatytų reikalavimų.

Įmonių steigimas, teisinės paslaugos

UAB steigimo etapai

Steigiant UAB būtina peržiūrėti aktualią Akcinių bendrovių įstatymo redakciją, nes šiame įstatyme nustatyta bendrovės valdymo organų sudarymo tvarka, jų kompetencija, akcininkų teisės ir pareigos, įstatinio kapitalo formavimas ir kt.

Remiantis CK 2.60 str. 1 d., juridinio asmens steigėjas yra asmuo, sudaręs sandorį įsteigti juridinį asmenį, t.y. bendrovės steigėjais gali būti Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, valstybės ar savivaldybė, įstatymo nustatyta tvarka sudarę bendrovės steigimo sutartį (aktą). Svarbu atkreipti dėmesį, jog kiekvienas bendrovės steigėjas turi įsigyti bendrovės akcijų ir tapti jos akcininku.

Steigėjai privalo nuspręsti, kokiose patalpose bus planuojamo steigti juridinio asmens buveinė. Tais atvejais, kai steigėjams nuosavybės teise nepriklauso patalpos, kuriose bus juridinio asmens buveinė, reikalingas tokių patalpų savininko sutikimas suteikti patalpas juridinio asmens buveinei. Tuo atveju, jeigu steigiamos įmonės buveinės adresas bus registruojamas steigėjui nuosavybės teise priklausančiose patalpose, reikia turėti (bei vėliau pateikti notarui) nuosavybės teisę į patalpas patvirtinančius dokumentus. Tais atvejais, kai patalpos, kuriame juridinis asmuo numato registruoti buveinę, yra įkeistos, būtinas ir kreditoriaus sutikimas.

Steigėjai privalo nuspręsti, kokią veiklą steigiamas juridinis asmuo vykdys. Svarbu žinoti, jog juridinio asmens steigėjai neprivalo nurodyti, kokia veikla užsiims, o gali pateikti visą veiklos sąrašą.

Steigėjai turi sudaryti bendrovės steigimo sutartį (aktą). Ar steigėjai sudarys steigimo sutartį, ar steigimo aktą, priklauso nuo steigėjų skaičiaus. Jei steigėjas yra vienas, sudaromas bendrovės steigimo aktas, jei daugiau – bendrovės steigimo sutartis. Tai, kas turi būti nurodyta bendrovės steigimo sutartyje, numatyta Akcinių bendrovių įstatymo 7 str. Bendrovės steigimo sutartį gali parengti notaras. Bendrovės steigimo sutartį pasirašo visi steigėjai arba jų įgalioti asmenys.

UAB steigimas prasideda nuo pavadinimo rezervacijos. Juridinis asmuo privalo turėti pavadinimą, pagal kurį jį būtų galima atskirti nuo kitų juridinių asmenų (CK 2.39 str.). Svarbu, kad juridinio asmens pavadinimas neprieštarautų viešajai tvarkai ar gerai moralei ir neklaidintų visuomenės juridinio asmens steigėjo, dalyvio, buveinės, veiklos tikslo, teisinės formos, tapatumo ar panašumo į kitų juridinių asmenų pavadinimus, žinomesnių Lietuvos visuomenei užsienio įmonių, įstaigų ar organizacijų vardus, prekių ir paslaugų ženklus. Juridinio asmens pavadinimas neturi klaidinti dėl jo tapatumo ar panašumo į anksčiau už juridinį asmenį pateiktus registruoti, įregistruotus ar pripažintus žinomus prekių ir paslaugų ženklus (CK 2.39 str. 3 d.). Taigi, jei juridinio asmens pavadinimas bus tapatus kitiems – toks pavadinimas nebus registruojamas. Esant pavadinimo panašumui – reikia įvertinti riziką dėl kitų asmenų galimybės kreiptis dėl žalos atlyginimo.



Teisinės paslaugos

UAB steigimo klausimai

Norint verstis veikla, susijusia su didesne ūkine rizika, geriau pasirinkti ribotos civilinės atsakomybės juridinį asmenį - akcinę bendrovę (AB) arba uždarąją akcinę bendrovę (UAB), t.y. tas teisinių formų (rūšių) įmones, kurios už savo prievoles atsako tik savo (bendrovės) turtu. Bendrovės akcininkas, nepasisekus sumanytam verslui, rizikuoja tik tuo turtu, kurį įneša į bendrovę.

AB ir UAB steigimas, reorganizavimas ir likvidavimas, valdymas ir veikla, akcininkų teisės ir pareigos reglamentuojamos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo. Akcinių bendrovių įstatymas nustato AB ir UAB bendrus ir skiriamuosius požymius - steigimo ir kapitalo formavimo būdą, reikalavimus steigėjams ir akcininkams, valdymo ir kontrolės organus. Bendrovės steigėjais gali būti Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių fiziniai bei juridiniai asmenys. Bendrovė yra įmonė, kurios įstatinis kapitalas padalytas į dalis, vadinamas akcijomis. Bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Bendrovės turtas yra atskirtas nuo akcininkų turto. Pagal savo prievoles ji atsako savo turtu. Akcininkai pagal bendrovės prievoles atsako tik ta suma, kurią privalo įmokėti už akcijas. Steigiant AB ir UAB, asmenys sujungia savo lėšas (kapitalą) bendrai veiklai. UAB įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 10 tūkst. litų. UAB akcijos negali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai.

Akcinių bendrovių įstatymas nustato, kad, steigiant bendrovę, pradiniai įnašai už pasirašytas akcijas mokami tik pinigais į kaupiamąją steigiamos bendrovės sąskaitą. Šioje sąskaitoje esančias lėšas bendrovė gali naudoti tik po jos įregistravimo. Bendrovės akcininkais gali būti Lietuvos Respublikos ar kitų valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka turi įsigiję bent po vieną bendrovės akciją. Kiekvienas akcininkas bendrovėje turi tokias teises, kokias suteikia jam nuosavybės teise priklausančios bendrovės akcijos. UAB privalomi valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas ir administracijos vadovas.

Uždarosiose akcinėse bendrovėse auditas privalo būti atliekamas, jei jos tenkina ne mažiau kaip dvi iš šių sąlygų: pardavimų pajamos viršija 10 mln. litų per ataskaitinius finansinius metus; vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius per ataskaitinius finansinius metus yra ne mažesnis kaip 50; balanse pateikta turto suma viršija 5 mln. litų.

Įmonės steigimas Lietuvoje

Kad ir kokia įmonės forma bebūtų pasirinkta, barjerų steigiant įmonę Lietuvoje apstu. Pavyzdžiui, norint įsteigti akcinę bendrovę arba uždarąją akcinę bendrovę reikalaujama sukaupti įstatinį kapitalą. Lietuvoje įstatinis kapitalas vis dar dažnai įsivaizduojamas kaip bendrovės garantija trečiųjų asmenų atžvilgiu. Tačiau iš tikro įstatinis kapitalas yra tik vienas iš teisinių įrankių akumuliuoti lėšas bei parodo bendrovės savininkų nuosavybės dalį ir, atitinkamai, įtaką bendrovėje. Lietuvoje, deja, ne tik nustatytas minimalus įstatinis kapitalas visoms bendrovėms, bet ir siekiama užtikrinti jo “realumą”. Steigimo stadijoje tai pasireiškia tuo, kad registruojant bendrovę privaloma pristatyti banko įstaigos pažymą apie kaupiamosios sąskaitos atidarymą, kaupiamojoje sąskaitoje esančias lėšas bendrovė gali naudoti tik po jos įregistravimo, o turtiniai steigimo įnašai turi būti įvertinti Vyriausybės nustatyta tvarka. Akcinių bendrovių įstatymo projektuose numatoma netgi riboti nepiniginius įnašus į įstatinį kapitalą.

Dažnai iš valdžios tribūnų pasigirsta lozungai apie užsienio investicijų skatinimą. Tačiau įsivaizduokime užsienio verslininką, kurio įtaka nusprendžiamas įmonių steigimas Lietuvoje. Net ir Lietuvos gyventojui, nuo seno įpratusiam prie biurokratijos labirintų, įmonės steigimas nėra lengvas reikalas, o nepatyrusiam užsieniečiui barjerų lyg tyčia prigalvota dar daugiau. Pavyzdžiui, skirtingai nei “lietuviškas” įmones, kurios registruojamos savivaldybėse, įmones, kurių bent vienas steigėjas ar akcininkas yra užsienietis, tenka registruoti Ūkio ministerijoje. Šiaip lyg ir nebaisi diskriminacija, tačiau, laikantis visų įstatymo reikalavimų, krūva popierių ir persiregistravimo procedūra laukia tuomet, kai bent vieną savo akciją užsienietis parduoda arba atvirkščiai - bent vieną “lietuviškos” įmonės akciją įsigyja. Vis labiau integruojantis pasaulio ekonomikai dar labiau išryškės šios nuostatos ydingumas ir ji taps dar sunkiau įgyvendinama. Tiek verslininkams, tiek pačiai valstybei būtų žymiai paprasčiau visų juridinių asmenų registravimą sutelkti vienoje vietoje.

Visi Ūkio ministerijai pateikiami įmonių dokumentai turi būti paruošti lietuvių kalba ir jų vertimai turi būti patvirtinti vertėjo parašu. Vertėjas, beje, taipogi turi būti iš vertimų biuro. Tai užsieniečiui jau savaime apsunkina įmonės steigimą. Turint galvoje neretai itin prastą teisinių tekstų vertimo kokybę, situacija kartais komplikuojasi iki elementaraus Ūkio ministerijos, steigėjų (užsieniečių) ir jų atstovų vietoje nesusikalbėjimo. Jei jau kalbama apie užsienio investicijų skatinimą, gal vertėtų registravimui priimti dokumentus, surašytus ne tik lietuvių, bet ir kai kuriomis kitomis kalbomis, pvz., oficialiomis Jungtinių Tautų kalbomis. Taip pat būtų logiška leisti įstatus išversti nebūtinai vertimų biuro vertėjams, bet ir, pvz., steigėjo atstovams.

Teisinės paslaugos

Individualios įmonės steigimo reikalavimai

IĮ steigėjais gali būti tik fiziniai asmenys. Įstatymai gali numatyti atvejus, kai viešajai tvarkai apsaugoti arba taikant atsakomąsias priemones tam tikrų IĮ steigėju negali būti užsienietis (CK 2,60 str.). Įstatymuose gali būti numatyti tam tikri reikalavimai, kuriuos reikia įvykdyti steigiant IĮ (būti LR piliečiu steigiant politinę partiją, dirbti steigiant profesinę sąjungą ir kt.). IĮ steigėjas yra: asmuo, sudaręs sandorį įsteigti IĮ.

IĮ steigimo pagrindas yra IĮ steigėjo valios išreiškimo aktas, kuriuo siekiama įsteigti IĮ. Tai steigimo aktas, steigimo sutartis, įstatymas arba kitas teisės aktas, jei numato įstatymas. IĮ tikslinga kalbėti apie steigimo sandorį.

Asmens sandoris įsteigti IĮ yra juridinis faktas, kuris sukuria teisinius santykius. Santykiai tarp steigiamo IĮ ir juridinių asmenų registro užsimezga pateikus steigimo dokumentus IĮ įregistruoti juridinių asmenų registre.

CK 2,45 str. Numato, kad steigimo dokumentai, juridinių asmenų registrui IĮ nepateikti per šešis mėnesius nuo jų sudarymo, jeigu kiti įstatymai nenustato kitokio termino, netenka galios. Šiuos santykius reglamentuoja tiek viešosios, tiek privatinės normos.

Atsižvelgiant į tai, kiek valstybė dalyvauja juridiniam asmeniui atliekant steigimo procedūras ir registravimą, individualios įmonės steigimas yra išskiriams į keturis įsteigimo būdus (tvarką): potvarkinį, leidiminį, pareikštinį, pareikštinį-normatyvinį.

Juridinius asmenis potvarkinė tvarka administraciniu aktu arba įstatymu steigia valstybės institucijos, numatytos įstatyme. Potvarkine tvarka steigiami juridiniai asmenys taip pat turi būti įregistruoti juridinių asmenų registre ir nuo to momento įgyja juridinio asmens teises, išskyrus įstatymo numatytus atvejus, kai juridinis asmuo laikomas įsteigtu nuo teisės akto dėl jo įsteigimo įsigaliojimo.

Juridinio asmens leidimine tvarka reiškia, kad steigiant tokį juridinį asmenį būtina gauti įstatymo numatytos institucijos leidimą. Gavus leidimą steigti juridinį asmenį, būtina sudaryti steigimo sandorį ar priimti teisės aktą ir įregistruoti steigiamą juridinį asmenį juridinių asmenų registre.

Steigiant juridinius asmenis pareikštine tvarka pakanka steigėjo valios pareiškimo. Tam, kad atsirastų juridinis asmuo, registracija juridinių asmenų registre nebūtina. Valstybė pripažįsta ypatingą šių juridinių asmenų autonomiškumą.

IĮ pareikštine-normatyvine steigiant šią tvarka nebūtinas leidimas, o registruojant IĮ patikrinama, ar steigimo dokumentai atitinka įstatymų reikalavimus. Šią funkciją gali vykdyti ne tik juridinių asmenų registro įstaiga, bet ir notaras ar Teisingumo ministerija. Pareikštine-normatyvine tvarka IĮ Lietuvoje steigiama daugiausiai.

UAB registravimo teisiniai aspektai

Steigiamos įmonės steigėjas prašymą įregistruoti juridinį asmenį ar jo padalinį ir įmonės steigimo dokumentus pirmiausia turi pateikti notarui, kuris tvirtins duomenų tikrumą ir steigimo dokumentų atitikimą įstatymų reikalavimams. Todėl, internete siūlomos teisinės paslaugos šiuo atveju būtų labai naudingos. Labai svarbu yra tinkamai pasirengti įmonės įregistravimui. Taigi žingsniai koks maždaug turėtų būti eiliškumas:

1. Pirmiausia bendrovės steigėjai turi sudaryti steigimo sutartį. Sudarę steigimo sutartį ją būtina pristatyti notarui, kad šį dokumentą patikrintų ar jis teisiškai tvarkingas ir jį patvirtintų;


2. Po to su šia steigimo sutartimi reikia eiti į banką ir atsidaryti bendrovės kaupiamąją sąskaitą, kurioje bus kaupiamas pradinis kapitalas;


3. Tadai visi būsimi akcininkai turi įnešti savo dalį pinigų į kaupiamąją sąskaitą ir pasidaryti banko pažymą apie kaupiamojoje sąskaitoje įmokėtus pradinius įnašus;


4. Susigalvoti UAB pavadinimą ir jį užregistruoti Valstybiniame Patentų Biure.


5. Tada atlikus šiuos žingsnius reikia parengti visus su tam tikros teisinės formos įmonės steigimu susijusius dokumentus:
   
   
   
   • Prašymas registruoti juridinių asmenų registre (JAR-1).
   
   
   • Paruošti įstatus(3 egzemplioriai; Pvz.: UAB istatai).
   
   
   • Savininko sutikimas suteikti patalpas juridinio asmens buveinei. Patalpų savininkui, pačiam steigiančiam juridinį asmenį, pažyma apie patalpų suteikimą nereikalinga, tačiau būtina pateikti dokumentus, patvirtinančius jo nuosavybės teises į šias patalpas.
   
   
   • Steigiamojo susirinkimo protokolas ir jo priedas.
   
   
   • Dokumentai, patvirtinantys duomenis apie steigėjus, išrinktus (paskirtus) valdymo ir priežiūros organų narius, asmenis, galinčius sudaryti sandorius juridinio asmens vardu, jų teisių ribas.
   
   
   • Dokumentas, patvirtinantis, kad akcinės bendrovės akcijos yra registruotos Vertybinių popierių komisijoje.
   
   
   • Banko pažyma apie kaupiamojoje sąskaitoje įmokėtus pradinius įnašus.
   
   
   • Kai kuriuos dokumentus, jei reikalauja Lietuvos valstybės įstatymai.
   
   
   
   

Užpildžius visus reikiamus dokumentus, reikia eiti pas notarą, kad visus dokumentus patikrintų ar jie teisiškai yra tvarkingi ir kad tuos dokumentus patvirtintų. Notarui patvirtinus visus dokumentus, su jais reikia eiti į Registrų centrą.

Iš Registrų centro gavus įmonės pažymejimą, reikia eiti į antspaudus gaminančią firmą ir pasigaminti savo bendrovės antspaudą.Kai antspaudas jau irgi pagamintas, tada su visais registravimo dokumentais ir su antspaudu reikia eiti į banką ir ten savo einamąją, sąskaitą kurioje yra pradinis kapitalas reikia pakeisti į bendrovės kaupiamąją.Tada įmonė yra įregistruota ir jau gali pradėti savo veiklą.

Individualios įmonės

Individuali įmonė pagal LR CK Antrosios knygos terminologiją apibrėžtina kaip privatusis, neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Šios rūšies įmonė nuosavybės teise gali priklausyti vienam fiziniam asmeniui arba keliems fiziniams asmenims (sutuoktiniams) bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Individualią (personalinę) įmonę nuosavybės teise gali turėti taip pat juridiniai asmenys - negamybinės organizacijos (nesiekiantys pelno juridiniai asmenys).

Smulkaus verslo pradžiai tokios įmonės steigimas yra geriausias sprendimas. Įstatymai nereikalauja jokio minimalaus pradinio kapitalo, todėl verslą įmanoma pradėti turint gerą idėją bei nedideles pradines lėšas. Individualioje įmonėje galima dirbti neįdarbinant kitų darbuotojų, t.y., tokioje įmonėje gali dirbti net vien tik savininkas ir jo šeimos nariai.

Pažymėtina ir tai, kad individualios įmonės apskaitai keliami nedideli reikalavimai - taikoma sutrumpinta finansinė atskaitomybė. Jeigu individualių įmonių vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir metinės pajamos neviršija 500 tūkstančių litų, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 13 procentų mokesčio tarifą.

Tačiau ši įmonių rūšis turi ir trūkumų. Nusprendęs steigti tokios rūšies įmonę, būsimasis verslininkas turi įsisąmoninti, kad teks dirbti tik pelningai, nes jeigu įmonės prievolėms įvykdyti neužteks įmonės turto, už jas savo turtu atsakys savininkas (savininkai). Be to, Lietuvoje individualioms įmonėms dažnai yra sudėtingiau gauti banko paskolą veiklos plėtrai.

Teisinės paslaugos

Individualios įmonės įsteigimas

Individualios įmonės steigimas yra reglamentuojamas Individualių įmonių įstatymu ir CK (civilinio kodekso).

IĮ steigėjais gali būti tik fiziniai asmenys. Įstatymai gali numatyti atvejus, kai viešajai tvarkai apsaugoti arba taikant atsakomąsias priemones tam tikrų IĮ steigėju negali būti užsienietis. Įstatymuose gali būti numatyti tam tikri reikalavimai, kuriuos reikia įvykdyti steigiant IĮ (būti LR piliečiu steigiant politinę partiją, dirbti steigiant profesinę sąjungą ir kt.). IĮ steigėjas yra: asmuo, sudaręs sandorį įsteigti IĮ.

IĮ steigimo pagrindas yra IĮ steigėjo valios išreiškimo aktas, kuriuo siekiama įsteigti IĮ. Tai steigimo aktas, steigimo sutartis, įstatymas arba kitas teisės aktas, jei numato įstatymas. IĮ tikslinga kalbėti apie steigimo sandorį.

Asmens sandoris įsteigti IĮ yra juridinis faktas, kuris sukuria teisinius santykius: tarp steigėjo ir valstybės institucijų, kontroliuojančių IĮ steigimą bei tarp steigėjo (jų) ir IĮ registro;

Santykiai tarp steigiamo IĮ ir juridinių asmenų registro užsimezga pateikus steigimo dokumentus IĮ įregistruoti juridinių asmenų registre.

Visos IĮ privalo pateikti steigimo dokumentus IĮ įregistruoti juridinių asmenų registre.

CK 2,45 str. Numato, kad steigimo dokumentai, juridinių asmenų registrui IĮ nepateikti per šešis mėnesius nuo jų sudarymo, jeigu kiti įstatymai nenustato kitokio termino, netenka galios. Šiuos santykius reglamentuoja tiek viešosios, tiek privatinės normos.

Atsižvelgiant į tai, kiek valstybė dalyvauja juridiniam asmeniui atliekant steigimo procedūras ir registravimą, galima skirti keturis IĮ įsteigimo būdus (tvarką): potvarkinį, leidiminį, pareikštinį, pareikštinį-normatyvinį.

Teisines paslaugas teikiantys asmenys kai kuriose Europos valstybėse

Esminis vaidmuo teikiant teisines paslaugas Europos šalyse tenka tam tikros teisininkų kategorijos atstovams – advokatams (advocaat, avvocati, asianajaja, barrister ir kt.). Kiekvienoje Europos šalyje advokatų veikla turi savo ypatybių, kurios yra sąlygotos skirtingų tradicijų ir atspindi vienos ar kitos valstybės teisinės sistemos istorinę raidą.

Paprastai advokatai sudaro atskirą profesinę kategoriją, kuri turi tam tikras išskirtines teises teisinių paslaugų srityje ir ypač atstovavimo teismuose požiūriu. Kai kuriose šalyse (Vokietija, Graikija) ne tik atstovauti teismuose, bet ir kitos teisinės paslaugos formaliai gali būti teikiamos tik advokatų. Tuo tarpu kitose šalyse teisinių paslaugų sritis yra labiau liberalizuota. Pvz. Suomijoje atstovauti visuose teismuose gali ne tik advokatai. Kai kuriose šalyse (Belgija, Prancūzija, Didžioji Britanija ir kt.) išimtinai advokatams yra paliktas atstovavimas tik kai kuriuose teismuose.

Daugumoje Europos valstybių advokatai sudaro vieningą profesinę grupę, tačiau kai kur (Didžioji Britanija, Lenkija) ji yra padalinta dar bent į dvi kategorijas, kiekviena iš kurių turi specifinį vaidmenį teisinių paslaugų srityje.

Paprastai advokatai praktikuoja kaip nepriklausomi asmenys, kurie gali asocijuoti savo veiklą su kitais partneriais. Tačiau advokatų bendros veiklos formos daugelyje šalių yra ribojamos (ypač kompanijų (ribotos civilinės atsakomybės teisės subjektų) steigimo prasme). Net ir tais atvejais kai ribotos atsakomybės advokatų firmos yra toleruojamos, dažnai išlieka neribota advokato atsakomybė jo konkretaus kliento atžvilgiu (Prancūzija, Norvegija ir kt.).

Faktiškai visose Europos valstybėse šalia advokatų tam tikras teisines paslaugas teikia ir kiti asmenys (dažnai net neturintys teisinio išsilavinimo) tačiau jų veikla paprastai yra apribota tik specialiomis sritimis (mokesčiai, patentai ir kt.). Dažniausiai jie negali (arba gali tik tam tikrais atvejais) atstovauti savo klientų teismuose.

Įmonių reglamentavimas

Šiuolaikinėje ekonomikoje pagrindiniai veikėjai yra įmonės ir kiti juridiniai asmenys. Jei prieš palyginus neilgą istorijos tarpsnį ūkio subjektas buvo tik individualus žmogus, tai šiuo metu ūkio subjektas paprastai yra įmonė. Individualiems žmonėms tenka vartotojo vaidmuo, tačiau net vartojimas dažnai vyksta per organizacijas. Nepaisant tokio įmonių vaidmens, nepaisant pasakymų “įmonė nusprendė”, “įmonė pagamino”, “įmonė pardavė”, sprendimus visuomet priima bei jų geras ar blogas pasekmes patiria tik žmonės. Tik žmonės yra visuomenės nariai, o įmonės, kaip ir kitos organizacijos, tėra žmonių sukurti dariniai. Už kiekvienos įmonės stovi žmogus ar žmonės, susivieniję bendram verslui. Įmonė ar bet kokia kita organizacija yra individualių žmonių sutartis siekti iškelto tikslo. Nors ši sutartis ir yra labai sudėtinga, nors jos pagrindu ir atsiranda naujas subjektas, galintis sudarinėti sutartis ir savo vardu prisiimti įsipareigojimus bei teises, tai vis viena išlieka sutartimi.

Laisvė susitarti yra ne tik svarbus asmeninės žmogaus laisvės atributas, bet ir būtina žmonių gerovės sąlyga. Laisvė steigti įmones ar kitas organizacijas iš esmės yra šios laisvės dalis, o įmonių steigimo ar veiklos apribojimai yra žmonių laisvės ir galimybių apribojimai. Dėl to įmonių steigimas ir įmonių veikla turi būti kuo laisvesnė, reglamentavimas šioje srityje reikalingas tik tiek, kiek tai būtina ginant kitų žmonių nuosavybę ir kitas teises.

UAB Steigimas

Norint verstis veikla, susijusia su didesne ūkine rizika, geriau pasirinkti ribotos civilinės atsakomybės juridinį asmenį - akcinę bendrovę (AB) arba uždarąją akcinę bendrovę (UAB), t.y. tas teisinių formų (rūšių) įmones, kurios už savo prievoles atsako tik savo (bendrovės) turtu. Bendrovės akcininkas, nepasisekus sumanytam verslui, rizikuoja tik tuo turtu, kurį įneša į bendrovę.

Akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių steigimą, reorganizavimą ir likvidavimą, valdymą ir veiklą, akcininkų teises ir pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas. Akcinių bendrovių įstatymas nustato AB ir UAB bendrus ir skiriamuosius požymius - steigimo ir kapitalo formavimo būdą, reikalavimus steigėjams ir akcininkams, valdymo ir kontrolės organus. Bendrovės steigėjais gali būti Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių fiziniai bei juridiniai asmenys.

UAB steigimas trunka apie 7-10 darbo dienų. Bendrovė yra įmonė, kurios įstatinis kapitalas padalytas į dalis, vadinamas akcijomis. Bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Bendrovės turtas yra atskirtas nuo akcininkų turto. Pagal savo prievoles ji atsako savo turtu. Akcininkai pagal bendrovės prievoles atsako tik ta suma, kurią privalo įmokėti už akcijas.

Steigiant AB ir UAB, asmenys sujungia savo lėšas (kapitalą) bendrai veiklai. UAB įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 10 tūkst. litų. UAB akcijos negali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai. Akcinių bendrovių įstatymas nustato, kad, steigiant bendrovę, pradiniai įnašai už pasirašytas akcijas mokami tik pinigais į kaupiamąją steigiamos bendrovės sąskaitą. Šioje sąskaitoje esančias lėšas bendrovė gali naudoti tik po jos įregistravimo. Bendrovės akcininkais gali būti Lietuvos Respublikos ar kitų valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka turi įsigiję bent po vieną bendrovės akciją. Kiekvienas akcininkas bendrovėje turi tokias teises, kokias suteikia jam nuosavybės teise priklausančios bendrovės akcijos. UAB privalomi valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas ir administracijos vadovas.

Uždarosiose akcinėse bendrovėse auditas privalo būti atliekamas, jei jos tenkina ne mažiau kaip dvi iš šių sąlygų: pardavimų pajamos viršija 10 mln. litų per ataskaitinius finansinius metus; vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius per ataskaitinius finansinius metus yra ne mažesnis kaip 50; balanse pateikta turto suma viršija 5 mln. litų.

Įmonių steigimas

Šiais laikais daugelis pagalvoja apie nuosavą įmonę. Bet negali apsispręsti, kurį įmonės statusą pasirinkti: ar uždarąją akcinę bendrovę, ar indivivualią įmonę, ar viešąją įstaigą ir pan. Jeigu rizika didesnė, tai ir įmonę steigti reikėtų su ribotos atsakomybės civiliniu statusu – UAB arba AB. Nenusisekus verslui įmonės akcininkas nerizikuoja savo nuosavu turtu. Įmonės įstatinis kapitalas padalytas į akcijas. Įmonė – juridinis asmuo.Šiuo metu įstatinį kapitalą sudaro 10 tūkstančių litų. UAB steigimas trunka apie savaitę laiko. Įsteigus įmonę, kažkas turi tvarkyti įmonės buhalteriją. Tam galima samdyti buhalterę (buhalterį), bet reikia mokėti ir papildomus mokesčius. Tokiu atveju, geriau pasisamdyti buhalterinę apskaitą tvarkančią įmonę. Buhalterinės apskaitos darbas, kaip ir kiekvienas kitas, turi būti atliekamas tam tikra tvarka ir nuoseklumu. Kaip ir kiekvienoj kitoj srity čia reikia laikytis tam tikrų kitų nuostatų. Kiekvienas apskaitos principas turi būti įgyvendintas, kitaip jis prarastų prasmę. Siekiant tinkamai sugrupuoti ir perskaičiuoti įmonės veiklos duomenis, kad būtų patenkinti apskaitos duomenų vartotojų poreikiai, ir pateikti įvairaus išsamumo informacija iš anksto nustatytu laiku, pasidare būtina įvesti tam tikrą tvarką. Jos labai svarbu laikytis visoje buhalterinės apskaitos duomenų formavimo stadijose. Apskaitos duomenu registravimo tvarka visose jų formavimo stadijose. Apskaitos duomenų registravimo tvarka visose jų formavimo stadijose - nuo pirminių dokumentų iki atskaitomybės vadinama buhalterinės apskaitos organizavimu. Ūkinės operacijas apskaitoje fiksuoti galima tik remiantis atitinkamais pirminiais apskaitos dokumentais. Pirminiams dokumentams privalomi tam tikri rekvizitai (rodikliai) be kurių tie dokumentai negalioja kitaip sakant neturi juridinės galios, todėl juose užfiksuoti duomenų pagrindu negalima daryti jokių irašų apskaitos knygose.

Apie UAB

Norint verstis veikla, susijusia su didesne ūkine rizika, geriau pasirinkti ribotos civilinės atsakomybės juridinį asmenį - akcinę bendrovę (AB) arba uždarąją akcinę bendrovę (UAB), t.y. tas teisinių formų (rūšių) įmones, kurios už savo prievoles atsako tik savo (bendrovės) turtu. Bendrovės akcininkas, nepasisekus sumanytam verslui, rizikuoja tik tuo turtu, kurį įneša į bendrovę. Akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių steigimą, reorganizavimą ir likvidavimą, valdymą ir veiklą, akcininkų teises ir pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas.

Bendrovė yra įmonė, kurios įstatinis kapitalas padalytas į dalis, vadinamas akcijomis. Bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Bendrovės turtas yra atskirtas nuo akcininkų turto. Pagal savo prievoles ji atsako savo turtu. Akcininkai pagal bendrovės prievoles atsako tik ta suma, kurią privalo įmokėti už akcijas.

UAB steigimas įvyksta, kai asmenys sujungia savo lėšas (kapitalą) bendrai veiklai.

UAB įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 10 tūkst. litų. UAB akcijos negali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai.

Steigiamos bendrovės akcijas pasirašo bendrovės steigėjai. Kai visi pradiniai įnašai už akcijas yra įmokėti, steigėjai iki bendrovės įregistravimo privalo sušaukti steigiamąjį susirinkimą. Po steigiamojo susirinkimo bendrovė įregistruojama Juridinių asmenų registre. UAB steigimas yra baigtas nuo įregistravimo dienos ir nuo tada bendrovė įgyja juridinio asmens teises.

Akcinių bendrovių įstatymas nustato, kad, steigiant bendrovę, pradiniai įnašai už pasirašytas akcijas mokami tik pinigais į kaupiamąją steigiamos bendrovės sąskaitą. Šioje sąskaitoje esančias lėšas bendrovė gali naudoti tik po jos įregistravimo.

Bendrovės akcininkais gali būti Lietuvos Respublikos ar kitų valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka turi įsigiję bent po vieną bendrovės akciją. Kiekvienas akcininkas bendrovėje turi tokias teises, kokias suteikia jam nuosavybės teise priklausančios bendrovės akcijos.

UAB buhalterinę apskaitą tvarko pagal dvejybinę sistemą, o tai reikalauja išsamių buhalterijos žinių ir darbuotojų, turinčių atitinkamą kvalifikaciją. Finansiniams metams pasibaigus, iki eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo visose akcinėse bendrovėse visuotinio akcininkų susirinkimo išrinkta audito įmonė turi patikrinti finansinę atskaitomybę.

Individualios įmonės steigimas tapo paprastesnis

Jau įsigaliojo ūkio ministro D.Kreivio įsakymu patvirtinti pavyzdiniai individualios įmonės nuostatai ir jų pildymo rekomendacijos, kuriais supaprastinamas individualios įmonės steigimas.

Individualios įmonės steigimas tapo paprastesnis ir tai dar vienas sprendimas, kuriuo tikimasi palengvinti administracinę naštą verslui. Individualios įmonės nuostatų apimtis – vienas puslapis. Taigi steigiant individualią įmonę pakaks elektroniniu būdu ar raštu užpildyti tuščius pavyzdinių nuostatų laukus taip, kaip nurodyta pavyzdinių individualios įmonės nuostatų pildymo rekomendacijose.

Be to, numatoma atsisakyti privalomo individualios įmonės nuostatų notarinio tvirtinimo, jeigu steigiamos individualios įmonės nuostatai atitiktų pavyzdinius nuostatus. Ši tvarka įsigalios, kai bus pakeisti Juridinių asmenų registro nuostatai.



Pavyzdinius individualios įmonės nuostatus ir jų pildymo rekomendacijas galima rasti Ūkio ministerijos interneto svetainėje, adresu www.ukmin.lt, skirsnyje „Įmonių teisė“.

Juridinių asmenų registro duomenimis, šiandien Lietuvoje yra 58 tūkst. 820 individualių įmonių.

Teisininko pagalba neišvengiama

Į teisininkus dažniausiai kreipiamasi tik jau susidūrus su didele bei rimta problema . Tačiau taip pat reikėtų nepamiršti, jog kvalifikuotos teisinės paslaugos, konsultacijos bei pagalba neretai gali padėti išsigelbėti ir nuo dar neatėjusių, tačiau numatomų bėdų, kadangi teisininkas gali ne tik išspręsti esamas bėdas, tačiau taip pat ir padėti užbėgti įvykiams už akių.

Dažnai nusprendus kreiptis pagalbos iškyla klausimas – kaip pasirinkti teisininką bei kokios yra teisinių paslaugų kainos? Geras teisininkas tikrai nėra tas, kuris tiesiog žino daugybę teisinių aktų. Labai svarbus yra ir teisininko sugebėjimas bendrauti bei kitos asmeninės savybės (tai dažnai ir nulemia vieno ar kito teisininko pasirinkimą). Tačiau vis dėlto svarbiausias kriterijus yra teisininko turima patirtis bei įgytas profesionalumas – visa tai užtikrina teikiamų paslaugų kokybę. Žinoma, profesionalių teisininkų paslaugos gali kainuoti dukart, kartais net ir tris kart brangiau. Svarbiausia – pasitikėti teisininku, kurį pasirenkate, tai gali išeiti jūsų pačių naudai. Neretai į teisininkus kreipiamasi dėl užsitęsusios negrąžinamos skolos.

Kalbant konkrečiai apie skolos išieškojimą, svarbu paminėti, jog neretai noras susigrąžinti skolas sukelia problemų abiems pusėms – tiek skolininkams, kurie neturi kaip grąžinti skolos, ypač tos, kuri vis didėja, tiek skolinantiems, kurių padėtis kartais irgi gali tapti kebli, ypač kai turima įvairių finansinių įsipareigojimų. Žinoma, antstolio darbas yra ne tik skolų išieškojimas, tačiau taip pat ir kitų paslaugų teikimas. Antstolis taip pat gali administruoti turtą vykdymo proceso metu, perduoti ir įteikti dokumentus Lietuvoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims nesant teismo pavedimo. Antstoliai taip pat kaip ir advokatai gali teikti teismines konsultacijas, tačiau negali atstovauti teismuose.

Teisinės konsultacijos

Teisinės konsultacijos apima įvairaus pobūdžio teisines paslaugas tiek rengiant įvairias sutartis, tiek jau esamas sutartis revizuojant, išaiškinant teisines sutarčių nuostatų pasekmes, tiek ruošiant įvairius kitus dokumentus: prašymus, pareiškimus (tiek įvairioms įstaigoms tiek teismui), ieškinius teismui, kitus procesinius dokumentus, kurių parengimo būtinybė atsiranda jau teismo proceso metu (duplikai, triplikai, skundai, prašymai ir kt.), išvados dėl galimybės laimėti teismo procesą, beviltiškų skolų prevencijos bei jų nurašymo klausimais (taip pat ir reikiamų dokumentų surinkimas skolai nurašyti kaip beviltiškai) ir visos kitos įmanomos teisinės paslaugos, išskyrus atstovavimą (tai palikta advokatams).



Kaip matome ši veikla apima tą, kurią atlieka teisinių paslaugų bei skolų išieškojimo įmonės. Koks gi tada skirtumas? Visų pirma tai, jog ši veikla reglamentuota įstatymo (LR antstolių įstatymas), kuriame nurodoma, kad būtent antstolis gali teikti šias paslaugas, be to jam keliami itin griežti reikalavimai (nepriekaištinga reputacija, aukštasis universitetinis teisinis išsilavinimas, teisinio darbo stažo reikalavimas ir t. t.), todėl kreipiantis į antstolį Jūs žinosite, jog patikėjote savo problemą profesionalui ir pripažintam teisės specialistui.



Be to, teikiant tarpininkavimo vykdant turtines prievoles paslaugas, dažnai prireikia atlikti tokius veiksmus kaip dokumentų įteikimas, faktinių aplinkybių konstatavimas, įkeisto kilnojamo turto realizavimas aukciono tvarka, kuriuos pagal LR antstolių įstatymą gali atlikti antstolis, kas padaro šią paslaugą dar labiau įvairiapusiškesnę.

Norint pradėti verslą individualios įmonės steigimas – puikus pasirinkimas

Individualios įmonės teisinės formos juridinius asmenis reglamentuoja Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymas ir Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Tai bene paprasčiausias juridinis asmuo, nes steigėjas, tuo pačiu ir savininkas, gali būti tik vienas fizinis asmuo. Jis vienas priima svarbiausius įmonei sprendimus, gali bet kada paimti įmonės turtą, jis vienas gauna įmonės pelną, gali vadovu, kuris veikia įmonės vardu, organizuoja įmonės veiklą ir pan., paskirti kitą asmenį arba šią veiklą vykdyti pats. Tad iš esmės individualia įmone kapitalas nevienijamas, nes tik vienas asmuo investuoja savo kapitalą, perduodamas turtą individualiai įmonei. Tačiau, be abejo, veiklai vykdyti savininkas gali pasitelkti ir kitus asmenis, pavyzdžiui, vadovu paskirti kitą asmenį, samdyti darbuotojus ir pan. Pažymėtina, jog vienos individualios įmonės savininkas negali būti kitos individualios įmonės savininku. Jokio įstatinio kapitalo individualiai įmonei nereikia.

Vienas pagrindinių individualios įmonės ir uždarosios akcinės bendrovės skirtumų yra civilinės atsakomybės ribojimo klausimas. Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Tai reiškia, kad kreditorių reikalavimams patenkinti neužtekus individualios įmonės turto, reikalavimai tenkinami iš individualios įmonės savininko turto, t.y. savininkas gali netekti savo asmeninio turto. Tuo tarpu uždaroji akcinė bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės asmuo. Tai reiškia, kad akcininkai už uždarosios akcinės bendrovės prievoles neatsako, todėl kreditorių reikalavimams patenkinti neužtekus uždarosios akcinės bendrovės turto, iš akcininkų turto nebus išieškoma.



Kitas skirtumas, kaip minėta aukščiau, tame, kad individualiai įmonei nereikia suformuoti jokio įstatinio kapitalo, tuo tarpu uždarajai akcinei bendrovei reikia bent 10 000 Lt įstatinio kapitalo. Dar vienas skirtumas, jau minėtas, kad individualią įmonę steigti gali tik vienas fizinis asmuo, o uždarąją akcinę bendrovę gali steigti tiek vienas, tiek daugiau fizinių ar juridinių asmenų.



Individualios įmonės steigimas yra daug paprastesnis ir mažiau kainuojanti procedūra nei uždarosios akcinės bendrovės steigimas.

Nuo įmonės juridinio statuso pasirinkimo priklauso verslo organizavimas bei rezultatai

Labiausiai paplitusi įmonių rūšis Lietuvoje yra uždaroji akcinė bendrovė. UAB steigimas yra reglamentuojamas LR akcinių bendrovių įstatymo. UAB – tai privatusis, ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kurios įstatinis kapitalas padalintas į dalis, vadinamas akcijomis. Bendrovės turtas yra atskirtas nuo akcininkų turto. Uždarosios akcinės bendrovės minimalus įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 10.000 litų. Bendrovės steigėjais gali būti Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie būtinai turi įsigyti steigiamos bendrovės akcijų. Individualios įmonės Individuali (personalinė) įmonė pagal LR CK apibrėžtina kaip privatusis, neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Šios rūšies įmonė nuosavybės teise gali priklausyti vienam fiziniam asmeniui arba keliems fiziniams asmenims (sutuoktiniams) bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

Individuali įmonė. Smulkaus verslo pradžiai individualios įmonės steigimas yra geriausias sprendimas. Įstatymai nereikalauja jokio minimalaus pradinio kapitalo, todėl verslą įmanoma pradėti turint gerą idėją bei nedideles pradines lėšas. Individualioje (personalinėje) įmonėje galima dirbti neįdarbinant kitų darbuotojų, t.y., tokioje įmonėje gali dirbti net vien tik savininkas ir jo šeimos nariai. Pažymėtina ir tai, kad individualios (personalinės) įmonės apskaitai keliami nedideli reikalavimai – taikoma sutrumpinta finansinė atskaitomybė. Taigi, ir buhalterines paslaugos nereikalauja didelių išlaidų.

Šiuo metu UAB steigimas yra pats populiariausias. Uždarosios akcinės bendrovės sudaro labai ženklią Lietuvoje registruotų įmonių dalį. Svariausias argumentas pasirenkant verslui šią įmonės rūšį – bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Tai reiškia, kad akcininkas atsako tik ta pinigų suma, kurią jis įnešė už akcijas.

Apibendrinant galima būtų teigti, kad įmonės rūšies pasirinkimas yra vienas svarbiausių žingsnių pradedant verslą. Įmonės steigimas yra labai atsakingas ir svarbus darbas. Prieš priimamt sprendimą steigti juridinį asmenį rekomenduojamos teisinės paslaugos konsultacijoms. Priimant sprendimą steigti reikia įvertinti turimus finansinius resursus, verslo riziką bei detaliai išnagrinėti teisės normas, reglamentuojančias pasirinktos įmonės rūšies veiklą.

Apskaitinė informacija versle

Kiekvienos įmonės, dirbančios rinkos ekonomikos sąlygomis, veiklos efektyvumo matas yra per ataskaitinį laikotarpį uždirbto pelno suma. Pelnas yra priemonė, įgalinanti pasiekti įmonės keliamus tikslus. Pats pelno uždirbimo arba nuostolio patyrimo faktas reikalauja arba paskirstyti uždirbtą pelną, arba padengti patirtą nuostolį. Pelno paskirstymas yra vienas iš svarbiausių įmonių finansavimo sprendimų. Sprendimą dėl pelno paskirstymo arba nuostolio padengimo priima aukščiausiasis akcinės bendrovės valdymo organas - visuotinis akcininkų susirinkimas. Šio sprendimo priėmimo bendra tvarka yra reglamentuojama įstatymuose. Be to, pelno paskirstymas arba nuostolio padengimas yra atspindimas pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitoje, kuri yra sudėtinė privalomos metinės finansinės atskaitomybės dalis. Taigi šiame darbe ir siekiama išnagrinėti pelno (nuostolio) ataskaitos sudarymo tvarką, joje atvaizduojamų rodiklių nustatymo tvarką bei ekonominį vertinimą pagal pasirinktos įmonės veiklos rezultatus. XX amžius laikomas informacijos arba žinių era. Informacija Vakarų šalyse tapo ketvirtuoju bei dominuojančiu gamybos veiksniu. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, nuosekliai plėtojami rinkos ekonomikos santykiai, kuriuose lemiamą reikšmę turi informacija apie ūkio subjekto veiklą įtakojančius vidinius bei išorinius faktorius. Verslas, kaip viena iš visuomenės veiklos sričių, turi išskirtinę reikšmę, todėl būtina deramai įvertinti ūkinių – komercinių procesų metu atsirandančios informacijos teikiamą naudą, mokėti deramai ją formuoti, kaupti, apdoroti bei panaudoti praktinėje veikloje. Viena iš svarbiausių sėkmingo verslo plėtojimo sąlygų – deramas informacijos, ypač apskaitinės reikšmės įvertinimas ir sugebėjimas tinkamai pasinaudoti jos teikiamomis galimybėmis. Visose gyvenimo srityse atsirandanti duomenų įvairovė verčia kurti specifinius duomenų formavimo ir panaudojimo metodus. Svarbiausioje ekonominės veiklos sričių, versle, apskaitinė informacija sudaro didžiausią informacijos dalį - manoma, kad ji sudaro apie 70 procentų visos naudojamos informacijos. Neturint reikiamos informacijos yra neįsivaizduojama efektyvi bei kvalifikuota vadybinė veikla, kurios didžiąją dalį sudaro sprendimų priėmimas, kuris savo ruožtu remiasi informaciniu aprūpinimu. Ūkiniuose procesuose informaciją apie valdymo objekto būseną kiekvienu laiko momentu teikia apskaita, kuri sukuria informacinį tam tikros įmonės veiklos modelį, kuriuo remdamiesi ir nenaudodami didelių materialinių bei darbo sąnaudų, valdytojai gali iš anksto nusakyti svarbiausius tiriamojo objekto priežastinius ryšius bei galimus veiklos rezultatus.

Individualios įmonės steigimas

Pelno ataskaita

Pelno (nuostolių) ataskaita – tai finansinė ataskaita, kurioje atsispindi visos per ataskaitinį laikotarpį įmonės uždirbtos pajamos bei sąnaudos uždirbant šias pajamas, taip ataskaitoje atsispindi ir veiklos rezultatai. Ši ataskaita paprastai laikoma svarbesne investuotojams ir kreditoriams nei balansas. Tiems, kurie nežino, kas yra balansas, - tai apskaitinis dokumentas, naudojamas įmonės ar įstaigos turimam turtui ir jo priklausomybei parodyti. Dar lotyniškai balansas reiškia: bis – dukart, lanx – svarstyklių lėkštė. Ir šioje vietoje visai tinka dažnai naudojamas posakis: „Devyniskart pamatuok – dešimtą kirpk“. Ataskaita leidžia spręsti apie įmonės veiklą iš pajamų ir pajamų sudedamųjų dalių, padeda prognozuoti įmonės perspektyvas – kas šiais „kriziniais“ laikais ypatingai svarbu kiekvienam turinčiam savo verslą Taigi, įmonės gaunamos pajamos gali būti - pardavimo pajamos, arba tiesiog pardavimai – parduotos prekės ir paslaugos, išreikštos pirkėjų sumokėtomis kainomis; - kitos veiklos pajamos – netipinės veiklos produkcijos, parduoti skirtų prekių bei paslaugų teikimo pajamos, pajamos iš įmonės ilgalaikio turto naudojimo, honorarai (pavyzdžiui, patentų, prekių ženklų, autorių teisių, kompiuterių programų ir kt.), ilgalaikio turto (išskyrus finansinį) perleidimo pelnas ir kt.; - finansinės ir investicinės veiklos pajamos – palūkanos už suteiktas klientams ar įmonės darbuotojams paskolas, palūkanos už banke laikomus pinigus, pelnas dėl valiutos kurso pasikeitimo, pripažintos baudos ir delspinigiai už pavėluotus atsiskaitymus, dividendų pajamos, ilgalaikių investicijų perleidimo ir perkainojimo pelnas ir pan.; - pagautė - atsitiktinės pajamos ar pelnas, kurie negali būti priskirti įprastinei įmonės veiklai, pvz., kompensacija iš draudimo bendrovės dėl gaisro.

Individualios įmonės steigimas

Įmonių steigimas

1. Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą.

2. Patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų.

3. Likviduotų ūkio subjektų apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi Archyvų įstatymo nustatyta tvarka.

4. Jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus ir finansinę atskaitomybę perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas.

5. Ūkio subjektų, perduodančių apskaitos dokumentus valstybiniam saugojimui, finansinė atskaitomybė saugoma nuolat, o ūkio subjektų, neperduodančių dokumentų valstybiniam saugojimui, finansinė atskaitomybė saugoma 15 metų.

20 straipsnis. Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų dingimo ir paėmimo įforminimas

1. Jei dingsta arba visiškai ar iš dalies sugadinami apskaitos dokumentai, apskaitos registrai, juos praradęs ar sugadinęs darbuotojas ūkio subjekto vadovui rašo pasiaiškinimą. Ūkio subjekto vadovas priima sprendimą dėl jų atkūrimo Vyriausybės nustatyta tvarka.

2. Valstybės institucijos ir įstaigos, turinčios teisę įstatymų nustatyta tvarka paimti ūkio subjektų apskaitos dokumentus, gali juos paimti jų veiklą reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka, surašiusios apskaitos dokumentų paėmimo aktą.

Įmonių steigimas

UAB Steigimas

Norint įsteigti UAB reikia pateikti sekančius dokumentus:

Įmonės, UAB pavadinimas. Pildoma JAR 5 forma įmonės pavadinimui ir pateikiama Juridinių Asmenų Registrui.

Buveinės adresas. Jeigu patalpų savininkas fizinis asmuo - reikalinga:

• Pažymėjimo kopija, APIE NEKILNOJAMOJO DAIKTO IR DAIKTINIŲ TEISIŲ Į JĮ ĮREGISTRAVIMĄ NEKILNOJAMOJO TURTO REGISTRE.


• Patalpų savininko ir jo sutuoktinio vardai, pavardės jų gyvenamosios vietos adresai, asmens kodai. (Reikia pateikti notarui tvirtinant sutikimą įregistruoti šiuo adresu įmonę).
  

Jeigu patalpų savininkas juridinis asmuo - reikalinga: pažymėjimo kopija, APIE NEKILNOJAMOJO DAIKTO IR DAIKTINIŲ TEISIŲ Į JĮ ĮREGISTRAVIMĄ NEKILNOJAMOJO TURTO REGISTRE. Notarui pateikiama juridinio asmens vadovo pasirašytas ir antspaudu patvirtintas sutikimas.

Steigėjų: vardai, pavardės, asmens kodai (pasų kopijos), gyvenamųjų vietų adresai (reikalinga turėti pažymą apie gyvenamosios vietos deklaravimą).

Įstatinio kapitalo dydis Lt (ne mažiau kaip 10000,00Lt)

Kiek kuris steigėjas įsigyja akcijų

Vadovo vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas. Atlyginimo dydis

Kokia veikla užsiims bendrovė.

Steigimo eiga

Pildoma JAR 5 forma įmonės pavadinimui ir pateikiama Juridinių Asmenų Registrui. Pateikus, per parą JAR, sumokėjus 30,00 Lt, išduoda Juridinių Asmenų Registro Pažyma apie laikiną pavadinimo įtraukimą

Ruošiama steigimo aktas arba steigimo sutartis.

Su steigimo aktu arba steigimo sutartimi įmonės vardu atidaroma kaupiamoji sąskaita banke ir apie tai bankas išduoda pažymą.

Ruošiami kiti dokumentai: Pranešimai apie susirinkimą, akcininkų, dalyvavusių susirinkime registracijos sąrašas, susirinkimo protokolas, įstatai, pildomos JAR formos: JAR-1, JAR-VO-V, JAR-P, JAR-T, JAR-AF ir kiti reikalingi dokumentai. Visi paruošti dokumentai, dalyvaujant steigėjams ir išrinktam direktoriui, pateikiami patikrinti notarui. Notaras patikrines visus pateiktus dokumentus ir nustatęs, kad dokumentai atitinka LR įstatymus, deda tvirtinamąjį įrašą.

Patvirtinti dokumentai teikiami Juridinių Asmenų Registrui registruoti.

Gavus įmonės registravimo Pažymėjimą pagaminamas antspaudas.

uab steigimas

Apie pelno ataskaitas

Pelno (nuostolių) ataskaita – tai finansinė ataskaita, kurioje nurodomos visos per ataskaitinį laikotarpį įmonės uždirbtos pajamos bei sąnaudos uždirbant šias pajamas ir veiklos rezultatai. Paprastai laikoma svarbesnė investuotojams ir kreditoriams nei balansas. Leidžia spręsti apie įmonės veiklą iš pajamų ir pajamų sudedamųjų dalių, padeda prognozuoti įmonės perspektyvas. Pelno (nuostolio) ataskaitoje pardavimai ir parduotų prekių bei paslaugų savikainos straipsnis dalijamas į du savarankiškus straipsnius : 1. pardavimai ir 2. parduotų prekių bei paslaugų savikaina. Individualios įmonės steigimas. Pelno ataskaita - uždirbto pelno (patirto nuostolio) apskaičiavimas ir jo paskirstymas prieš pradedant kalbėti apie pelno (nuostolio) apskaičiavimą bei pelno paskirstymą arba nuostolio kompensavimą, būtina prisiminti, kad finansinė apskaita visų tipų įmonių veiklą traktuoja kaip „pelno gamybą“, visiškai neatsižvelgdama į tai, ar įmonė yra paslaugas teikianti, perdirbimo, ar prekybinė.

Pelno (nuostolių) ataskaitoje informacija turi būti pateikiama pagal tokius straipsnius:

11.1. I. Pardavimo pajamos;

11.2. II. Pardavimo savikaina;

11.3. III. Bendrasis pelnas (nuostoliai);

11.4. IV. Veiklos sąnaudos;

11.5. V. Tipinės veiklos pelnas (nuostoliai);

11.6. VI. Kita veikla;

11.7. VII. Finansinė ir investicinė veikla;

11.8. VIII. Įprastinės veiklos pelnas (nuostoliai);

11.9. IX. Pagautė;

11.10. X. Netekimai;

11.11. XI. Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą;

11.12. XII. Pelno mokestis;

11.13. XIII. Grynasis pelnas (nuostoliai).

Pelną uždirba darbuotojai, kuriuos samdo ir jiems vadovauja savinikų parinkti vadovai. Pastarieji, beje, taip pat nebūtinai turi būti savininkai; šiam darbui jie dažniausiai samdo aukštos kvalifikacijos vadybininkus. Finansinėje apskaitoje šį procesą išreiškia įmonės principas. Šiuo principu pagrįstas visas kiekvienos įmonės pelno uždirbimo procesas. Tačiau, kai kalbame apie pelno paskirstymą, turime suvokti, kad uždirbtą pelną skirsto ne savininkų samdomi tarnautojai, o patys savininkai. Dėl to „pelno gamybą“ ir jo paskirstymo procesus būtina griežtai skirti vieną nuo kito. Reikia turėti omenyje, kad ne visada ir ne kiekviena įmonė sugeba ūkininkauti pelningai, - ji gali patirti ir nuostolį.



uab steigimas

 

Įmonių steigimas

Šiais laikais daugelis pagalvoja apie nuosavą įmonę. Bet negali apsispręsti, kurį įmonės statusą pasirinkti: ar uždarąją akcinę bendrovę, ar indivivualią įmonę, ar viešąją įstaigą ir pan. Jeigu rizika didesnė, tai ir įmonę steigti reikėtų su ribotos atsakomybės civiliniu statusu – UAB arba AB. Nenusisekus verslui įmonės akcininkas nerizikuoja savo nuosavu turtu. Įmonės įstatinis kapitalas padalytas į akcijas. Įmonė – juridinis asmuo.Šiuo metu įstatinį kapitalą sudaro 10 tūkstančių litų. Įsteigus įmonę, kažkas turi tvarkyti įmonės buhalteriją. Tam galima samdyti buhalterę (buhalterį), bet reikia mokėti ir papildomus mokesčius. Tokiu atveju, geriau pasisamdyti buhalterinę apskaitą tvarkančią įmonę. Buhalterinės apskaitos darbas, kaip ir kiekvienas kitas, turi būti atliekamas tam tikra tvarka ir nuoseklumu. Kaip ir kiekvienoj kitoj srity čia reikia laikytis tam tikrų kitų nuostatų. Kiekvienas apskaitos principas turi būti įgyvendintas, kitaip jis prarastų prasmę. Siekiant tinkamai sugrupuoti ir perskaičiuoti įmonės veiklos duomenis, kad būtų patenkinti apskaitos duomenų vartotojų poreikiai, ir pateikti įvairaus išsamumo informacija iš anksto nustatytu laiku, pasidare būtina įvesti tam tikrą tvarką. Jos labai svarbu laikytis visoje buhalterinės apskaitos duomenų formavimo stadijose. Apskaitos duomenu registravimo tvarka visose jų formavimo stadijose. Apskaitos duomenų registravimo tvarka visose jų formavimo stadijose - nuo pirminių dokumentų iki atskaitomybės vadinama buhalterinės apskaitos organizavimu. Ūkinės operacijas apskaitoje fiksuoti galima tik remiantis atitinkamais pirminiais apskaitos dokumentais. Pirminiams dokumentams privalomi tam tikri rekvizitai (rodikliai) be kurių tie dokumentai negalioja kitaip sakant neturi juridinės galios, todėl juose užfiksuoti duomenų pagrindu negalima daryti jokių irašų apskaitos knygose. uab steigimas