Individualios įmonės steigimo reikalavimai

IĮ steigėjais gali būti tik fiziniai asmenys. Įstatymai gali numatyti atvejus, kai viešajai tvarkai apsaugoti arba taikant atsakomąsias priemones tam tikrų IĮ steigėju negali būti užsienietis (CK 2,60 str.). Įstatymuose gali būti numatyti tam tikri reikalavimai, kuriuos reikia įvykdyti steigiant IĮ (būti LR piliečiu steigiant politinę partiją, dirbti steigiant profesinę sąjungą ir kt.). IĮ steigėjas yra: asmuo, sudaręs sandorį įsteigti IĮ.

IĮ steigimo pagrindas yra IĮ steigėjo valios išreiškimo aktas, kuriuo siekiama įsteigti IĮ. Tai steigimo aktas, steigimo sutartis, įstatymas arba kitas teisės aktas, jei numato įstatymas. IĮ tikslinga kalbėti apie steigimo sandorį.

Asmens sandoris įsteigti IĮ yra juridinis faktas, kuris sukuria teisinius santykius. Santykiai tarp steigiamo IĮ ir juridinių asmenų registro užsimezga pateikus steigimo dokumentus IĮ įregistruoti juridinių asmenų registre.

CK 2,45 str. Numato, kad steigimo dokumentai, juridinių asmenų registrui IĮ nepateikti per šešis mėnesius nuo jų sudarymo, jeigu kiti įstatymai nenustato kitokio termino, netenka galios. Šiuos santykius reglamentuoja tiek viešosios, tiek privatinės normos.

Atsižvelgiant į tai, kiek valstybė dalyvauja juridiniam asmeniui atliekant steigimo procedūras ir registravimą, individualios įmonės steigimas yra išskiriamas į keturis įsteigimo būdus (tvarką): potvarkinį, leidiminį, pareikštinį, pareikštinį-normatyvinį.

Juridinius asmenis potvarkinė tvarka administraciniu aktu arba įstatymu steigia valstybės institucijos, numatytos įstatyme. Potvarkine tvarka steigiami juridiniai asmenys taip pat turi būti įregistruoti juridinių asmenų registre ir nuo to momento įgyja juridinio asmens teises, išskyrus įstatymo numatytus atvejus, kai juridinis asmuo laikomas įsteigtu nuo teisės akto dėl jo įsteigimo įsigaliojimo.

Juridinio asmens leidimine tvarka reiškia, kad steigiant tokį juridinį asmenį būtina gauti įstatymo numatytos institucijos leidimą. Gavus leidimą steigti juridinį asmenį, būtina sudaryti steigimo sandorį ar priimti teisės aktą ir įregistruoti steigiamą juridinį asmenį juridinių asmenų registre.

Steigiant juridinius asmenis pareikštine tvarka pakanka steigėjo valios pareiškimo. Tam, kad atsirastų juridinis asmuo, registracija juridinių asmenų registre nebūtina. Valstybė pripažįsta ypatingą šių juridinių asmenų autonomiškumą.

IĮ pareikštine-normatyvine steigiant šią tvarka nebūtinas leidimas, o registruojant IĮ patikrinama, ar steigimo dokumentai atitinka įstatymų reikalavimus. Šią funkciją gali vykdyti ne tik juridinių asmenų registro įstaiga, bet ir notaras ar Teisingumo ministerija (t.y. įstaiga, kurios specifikacija yra teisinės paslaugos). Pareikštine-normatyvine tvarka IĮ Lietuvoje steigiama daugiausiai.

Valstybės ir savivaldybės įm. steigimo ypatumai

Valstybės įmonių steigimo teisinis pagrindas yra įmonės steigimo aktas, priimtas Lietuvos Respublikos Seimo, Vyriausybės arba kurio nors iš jų pavedimu – įgaliotos jiems atskaitingos ar pavaldžios institucijos, įstaigos, taip pat biudžetinės įstaigos steigėjo priimtas sprendimas reorganizuoti biudžetinę įstaigą, išlaikomą iš valstybės biudžeto, į valstybės įmonę, jei įmonė steigiama dalyvaujant reorganizavime biudžetinei įstaigai.

Savivaldybės įmonių steigimo teisinis pagrindas yra įmonės steigimo aktas, priimtas savivaldybės tarybos, taip pat savivaldybės tarybos sprendimas reorganizuoti savivaldybės biudžetinę įstaigą į savivaldybės įmonę. Institucija, įstaiga priėmusi įsteigti įmonę, yra tos įmonės steigėja. Seimas, Vyriausybė ar savivaldybės taryba, jei kuris nors iš jų yra įmonės steigėjas, gali įgalioti jiems atskaitingas ar pavaldžias institucijas, įstaigas vykdyti visas ar dalį įmonės steigėjos funkcijų, taip pat susigrąžinti šias funkcijas. Įmonės steigėjo funkcijos iš Seimo Vyriausybei arba iš Vyriausybės Seimui bei tarp šioms institucijoms, įstaigoms atskaitingų ar pavaldžių valstybės institucijų, įstaigų yra perduodamos Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu.

Bendrovės įstatuose gali būti ir kitos taisyklės, neprieštaraujančios Lietuvos Respublikos įstatymams. Jeigu ūkinę veiklą, numatytą įmonės įstatuose, reglamentuoja kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, tai rengiant įstatus šių įstatymų privalu laikytis.

Įstatus tvirtina įmonės steigėjas. Institucijos vadovo parašas tvirtinamas antspaudu.

Įstatus keisti ir papildyti iniciatyvos teisę turi ir įmonės administracija, ir steigėjas. Įstatų pakitimai ir papildynai įsigalioja nuo jo įregistravimo Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymo nustatyta tvarka.



Lietuvos Respublikos įmonių rejestras steigiamas įmonėms, įmonių filialams ir įmonių atstovybėms taip pat asociacijoms ir kitiems įmonių susivienijimams, neužsiimantiems komercine-ūkine veikla, registruoti ir informacijai apie juos kaupti.

Įmonė laikoma įsteigta nuo jos įregistravimo Lietuvos Respublikos įmonių rejestre dienos. Įmonės neįregistravus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, komercine ūkine veikla įmonės vardu užsiimti draudžiama.

Įmonių registravimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymas

Sprendimas įregistruoti arba atsisakyti įregistruoti įmonę turi būti priimtas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo visų dokumentų įteikimo. (CK 2.64.3 str)

Atsisakyti įregistruoti įmonę galima, jei nepateikti reikiami dokumentai arba šie dokumentai neatitinka įstatytų reikalavimų.

Įmonių steigimas, teisinės paslaugos

UAB steigimo etapai

Steigiant UAB būtina peržiūrėti aktualią Akcinių bendrovių įstatymo redakciją, nes šiame įstatyme nustatyta bendrovės valdymo organų sudarymo tvarka, jų kompetencija, akcininkų teisės ir pareigos, įstatinio kapitalo formavimas ir kt.

Remiantis CK 2.60 str. 1 d., juridinio asmens steigėjas yra asmuo, sudaręs sandorį įsteigti juridinį asmenį, t.y. bendrovės steigėjais gali būti Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, valstybės ar savivaldybė, įstatymo nustatyta tvarka sudarę bendrovės steigimo sutartį (aktą). Svarbu atkreipti dėmesį, jog kiekvienas bendrovės steigėjas turi įsigyti bendrovės akcijų ir tapti jos akcininku.

Steigėjai privalo nuspręsti, kokiose patalpose bus planuojamo steigti juridinio asmens buveinė. Tais atvejais, kai steigėjams nuosavybės teise nepriklauso patalpos, kuriose bus juridinio asmens buveinė, reikalingas tokių patalpų savininko sutikimas suteikti patalpas juridinio asmens buveinei. Tuo atveju, jeigu steigiamos įmonės buveinės adresas bus registruojamas steigėjui nuosavybės teise priklausančiose patalpose, reikia turėti (bei vėliau pateikti notarui) nuosavybės teisę į patalpas patvirtinančius dokumentus. Tais atvejais, kai patalpos, kuriame juridinis asmuo numato registruoti buveinę, yra įkeistos, būtinas ir kreditoriaus sutikimas.

Steigėjai privalo nuspręsti, kokią veiklą steigiamas juridinis asmuo vykdys. Svarbu žinoti, jog juridinio asmens steigėjai neprivalo nurodyti, kokia veikla užsiims, o gali pateikti visą veiklos sąrašą.

Steigėjai turi sudaryti bendrovės steigimo sutartį (aktą). Ar steigėjai sudarys steigimo sutartį, ar steigimo aktą, priklauso nuo steigėjų skaičiaus. Jei steigėjas yra vienas, sudaromas bendrovės steigimo aktas, jei daugiau – bendrovės steigimo sutartis. Tai, kas turi būti nurodyta bendrovės steigimo sutartyje, numatyta Akcinių bendrovių įstatymo 7 str. Bendrovės steigimo sutartį gali parengti notaras. Bendrovės steigimo sutartį pasirašo visi steigėjai arba jų įgalioti asmenys.

UAB steigimas prasideda nuo pavadinimo rezervacijos. Juridinis asmuo privalo turėti pavadinimą, pagal kurį jį būtų galima atskirti nuo kitų juridinių asmenų (CK 2.39 str.). Svarbu, kad juridinio asmens pavadinimas neprieštarautų viešajai tvarkai ar gerai moralei ir neklaidintų visuomenės juridinio asmens steigėjo, dalyvio, buveinės, veiklos tikslo, teisinės formos, tapatumo ar panašumo į kitų juridinių asmenų pavadinimus, žinomesnių Lietuvos visuomenei užsienio įmonių, įstaigų ar organizacijų vardus, prekių ir paslaugų ženklus. Juridinio asmens pavadinimas neturi klaidinti dėl jo tapatumo ar panašumo į anksčiau už juridinį asmenį pateiktus registruoti, įregistruotus ar pripažintus žinomus prekių ir paslaugų ženklus (CK 2.39 str. 3 d.). Taigi, jei juridinio asmens pavadinimas bus tapatus kitiems – toks pavadinimas nebus registruojamas. Esant pavadinimo panašumui – reikia įvertinti riziką dėl kitų asmenų galimybės kreiptis dėl žalos atlyginimo.



Teisinės paslaugos