Apskaitinė informacija versle

Kiekvienos įmonės, dirbančios rinkos ekonomikos sąlygomis, veiklos efektyvumo matas yra per ataskaitinį laikotarpį uždirbto pelno suma. Pelnas yra priemonė, įgalinanti pasiekti įmonės keliamus tikslus. Pats pelno uždirbimo arba nuostolio patyrimo faktas reikalauja arba paskirstyti uždirbtą pelną, arba padengti patirtą nuostolį. Pelno paskirstymas yra vienas iš svarbiausių įmonių finansavimo sprendimų. Sprendimą dėl pelno paskirstymo arba nuostolio padengimo priima aukščiausiasis akcinės bendrovės valdymo organas - visuotinis akcininkų susirinkimas. Šio sprendimo priėmimo bendra tvarka yra reglamentuojama įstatymuose. Be to, pelno paskirstymas arba nuostolio padengimas yra atspindimas pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitoje, kuri yra sudėtinė privalomos metinės finansinės atskaitomybės dalis. Taigi šiame darbe ir siekiama išnagrinėti pelno (nuostolio) ataskaitos sudarymo tvarką, joje atvaizduojamų rodiklių nustatymo tvarką bei ekonominį vertinimą pagal pasirinktos įmonės veiklos rezultatus. XX amžius laikomas informacijos arba žinių era. Informacija Vakarų šalyse tapo ketvirtuoju bei dominuojančiu gamybos veiksniu. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, nuosekliai plėtojami rinkos ekonomikos santykiai, kuriuose lemiamą reikšmę turi informacija apie ūkio subjekto veiklą įtakojančius vidinius bei išorinius faktorius. Verslas, kaip viena iš visuomenės veiklos sričių, turi išskirtinę reikšmę, todėl būtina deramai įvertinti ūkinių – komercinių procesų metu atsirandančios informacijos teikiamą naudą, mokėti deramai ją formuoti, kaupti, apdoroti bei panaudoti praktinėje veikloje. Viena iš svarbiausių sėkmingo verslo plėtojimo sąlygų – deramas informacijos, ypač apskaitinės reikšmės įvertinimas ir sugebėjimas tinkamai pasinaudoti jos teikiamomis galimybėmis. Visose gyvenimo srityse atsirandanti duomenų įvairovė verčia kurti specifinius duomenų formavimo ir panaudojimo metodus. Svarbiausioje ekonominės veiklos sričių, versle, apskaitinė informacija sudaro didžiausią informacijos dalį - manoma, kad ji sudaro apie 70 procentų visos naudojamos informacijos. Neturint reikiamos informacijos yra neįsivaizduojama efektyvi bei kvalifikuota vadybinė veikla, kurios didžiąją dalį sudaro sprendimų priėmimas, kuris savo ruožtu remiasi informaciniu aprūpinimu. Ūkiniuose procesuose informaciją apie valdymo objekto būseną kiekvienu laiko momentu teikia apskaita, kuri sukuria informacinį tam tikros įmonės veiklos modelį, kuriuo remdamiesi ir nenaudodami didelių materialinių bei darbo sąnaudų, valdytojai gali iš anksto nusakyti svarbiausius tiriamojo objekto priežastinius ryšius bei galimus veiklos rezultatus.

Individualios įmonės steigimas

Pelno ataskaita

Pelno (nuostolių) ataskaita – tai finansinė ataskaita, kurioje atsispindi visos per ataskaitinį laikotarpį įmonės uždirbtos pajamos bei sąnaudos uždirbant šias pajamas, taip ataskaitoje atsispindi ir veiklos rezultatai. Ši ataskaita paprastai laikoma svarbesne investuotojams ir kreditoriams nei balansas. Tiems, kurie nežino, kas yra balansas, - tai apskaitinis dokumentas, naudojamas įmonės ar įstaigos turimam turtui ir jo priklausomybei parodyti. Dar lotyniškai balansas reiškia: bis – dukart, lanx – svarstyklių lėkštė. Ir šioje vietoje visai tinka dažnai naudojamas posakis: „Devyniskart pamatuok – dešimtą kirpk“. Ataskaita leidžia spręsti apie įmonės veiklą iš pajamų ir pajamų sudedamųjų dalių, padeda prognozuoti įmonės perspektyvas – kas šiais „kriziniais“ laikais ypatingai svarbu kiekvienam turinčiam savo verslą Taigi, įmonės gaunamos pajamos gali būti - pardavimo pajamos, arba tiesiog pardavimai – parduotos prekės ir paslaugos, išreikštos pirkėjų sumokėtomis kainomis; - kitos veiklos pajamos – netipinės veiklos produkcijos, parduoti skirtų prekių bei paslaugų teikimo pajamos, pajamos iš įmonės ilgalaikio turto naudojimo, honorarai (pavyzdžiui, patentų, prekių ženklų, autorių teisių, kompiuterių programų ir kt.), ilgalaikio turto (išskyrus finansinį) perleidimo pelnas ir kt.; - finansinės ir investicinės veiklos pajamos – palūkanos už suteiktas klientams ar įmonės darbuotojams paskolas, palūkanos už banke laikomus pinigus, pelnas dėl valiutos kurso pasikeitimo, pripažintos baudos ir delspinigiai už pavėluotus atsiskaitymus, dividendų pajamos, ilgalaikių investicijų perleidimo ir perkainojimo pelnas ir pan.; - pagautė - atsitiktinės pajamos ar pelnas, kurie negali būti priskirti įprastinei įmonės veiklai, pvz., kompensacija iš draudimo bendrovės dėl gaisro.

Individualios įmonės steigimas

Įmonių steigimas

1. Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą.

2. Patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų.

3. Likviduotų ūkio subjektų apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi Archyvų įstatymo nustatyta tvarka.

4. Jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus ir finansinę atskaitomybę perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas.

5. Ūkio subjektų, perduodančių apskaitos dokumentus valstybiniam saugojimui, finansinė atskaitomybė saugoma nuolat, o ūkio subjektų, neperduodančių dokumentų valstybiniam saugojimui, finansinė atskaitomybė saugoma 15 metų.

20 straipsnis. Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų dingimo ir paėmimo įforminimas

1. Jei dingsta arba visiškai ar iš dalies sugadinami apskaitos dokumentai, apskaitos registrai, juos praradęs ar sugadinęs darbuotojas ūkio subjekto vadovui rašo pasiaiškinimą. Ūkio subjekto vadovas priima sprendimą dėl jų atkūrimo Vyriausybės nustatyta tvarka.

2. Valstybės institucijos ir įstaigos, turinčios teisę įstatymų nustatyta tvarka paimti ūkio subjektų apskaitos dokumentus, gali juos paimti jų veiklą reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka, surašiusios apskaitos dokumentų paėmimo aktą.

Įmonių steigimas