Teisines paslaugas teikiantys asmenys kai kuriose Europos valstybėse

Esminis vaidmuo teikiant teisines paslaugas Europos šalyse tenka tam tikros teisininkų kategorijos atstovams – advokatams (advocaat, avvocati, asianajaja, barrister ir kt.). Kiekvienoje Europos šalyje advokatų veikla turi savo ypatybių, kurios yra sąlygotos skirtingų tradicijų ir atspindi vienos ar kitos valstybės teisinės sistemos istorinę raidą.

Paprastai advokatai sudaro atskirą profesinę kategoriją, kuri turi tam tikras išskirtines teises teisinių paslaugų srityje ir ypač atstovavimo teismuose požiūriu. Kai kuriose šalyse (Vokietija, Graikija) ne tik atstovauti teismuose, bet ir kitos teisinės paslaugos formaliai gali būti teikiamos tik advokatų. Tuo tarpu kitose šalyse teisinių paslaugų sritis yra labiau liberalizuota. Pvz. Suomijoje atstovauti visuose teismuose gali ne tik advokatai. Kai kuriose šalyse (Belgija, Prancūzija, Didžioji Britanija ir kt.) išimtinai advokatams yra paliktas atstovavimas tik kai kuriuose teismuose.

Daugumoje Europos valstybių advokatai sudaro vieningą profesinę grupę, tačiau kai kur (Didžioji Britanija, Lenkija) ji yra padalinta dar bent į dvi kategorijas, kiekviena iš kurių turi specifinį vaidmenį teisinių paslaugų srityje.

Paprastai advokatai praktikuoja kaip nepriklausomi asmenys, kurie gali asocijuoti savo veiklą su kitais partneriais. Tačiau advokatų bendros veiklos formos daugelyje šalių yra ribojamos (ypač kompanijų (ribotos civilinės atsakomybės teisės subjektų) steigimo prasme). Net ir tais atvejais kai ribotos atsakomybės advokatų firmos yra toleruojamos, dažnai išlieka neribota advokato atsakomybė jo konkretaus kliento atžvilgiu (Prancūzija, Norvegija ir kt.).

Faktiškai visose Europos valstybėse šalia advokatų tam tikras teisines paslaugas teikia ir kiti asmenys (dažnai net neturintys teisinio išsilavinimo) tačiau jų veikla paprastai yra apribota tik specialiomis sritimis (mokesčiai, patentai ir kt.). Dažniausiai jie negali (arba gali tik tam tikrais atvejais) atstovauti savo klientų teismuose.

Įmonių reglamentavimas

Šiuolaikinėje ekonomikoje pagrindiniai veikėjai yra įmonės ir kiti juridiniai asmenys. Jei prieš palyginus neilgą istorijos tarpsnį ūkio subjektas buvo tik individualus žmogus, tai šiuo metu ūkio subjektas paprastai yra įmonė. Individualiems žmonėms tenka vartotojo vaidmuo, tačiau net vartojimas dažnai vyksta per organizacijas. Nepaisant tokio įmonių vaidmens, nepaisant pasakymų “įmonė nusprendė”, “įmonė pagamino”, “įmonė pardavė”, sprendimus visuomet priima bei jų geras ar blogas pasekmes patiria tik žmonės. Tik žmonės yra visuomenės nariai, o įmonės, kaip ir kitos organizacijos, tėra žmonių sukurti dariniai. Už kiekvienos įmonės stovi žmogus ar žmonės, susivieniję bendram verslui. Įmonė ar bet kokia kita organizacija yra individualių žmonių sutartis siekti iškelto tikslo. Nors ši sutartis ir yra labai sudėtinga, nors jos pagrindu ir atsiranda naujas subjektas, galintis sudarinėti sutartis ir savo vardu prisiimti įsipareigojimus bei teises, tai vis viena išlieka sutartimi.

Laisvė susitarti yra ne tik svarbus asmeninės žmogaus laisvės atributas, bet ir būtina žmonių gerovės sąlyga. Laisvė steigti įmones ar kitas organizacijas iš esmės yra šios laisvės dalis, o įmonių steigimo ar veiklos apribojimai yra žmonių laisvės ir galimybių apribojimai. Dėl to įmonių steigimas ir įmonių veikla turi būti kuo laisvesnė, reglamentavimas šioje srityje reikalingas tik tiek, kiek tai būtina ginant kitų žmonių nuosavybę ir kitas teises.

UAB Steigimas

Norint verstis veikla, susijusia su didesne ūkine rizika, geriau pasirinkti ribotos civilinės atsakomybės juridinį asmenį - akcinę bendrovę (AB) arba uždarąją akcinę bendrovę (UAB), t.y. tas teisinių formų (rūšių) įmones, kurios už savo prievoles atsako tik savo (bendrovės) turtu. Bendrovės akcininkas, nepasisekus sumanytam verslui, rizikuoja tik tuo turtu, kurį įneša į bendrovę.

Akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių steigimą, reorganizavimą ir likvidavimą, valdymą ir veiklą, akcininkų teises ir pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas. Akcinių bendrovių įstatymas nustato AB ir UAB bendrus ir skiriamuosius požymius - steigimo ir kapitalo formavimo būdą, reikalavimus steigėjams ir akcininkams, valdymo ir kontrolės organus. Bendrovės steigėjais gali būti Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių fiziniai bei juridiniai asmenys.

UAB steigimas trunka apie 7-10 darbo dienų. Bendrovė yra įmonė, kurios įstatinis kapitalas padalytas į dalis, vadinamas akcijomis. Bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Bendrovės turtas yra atskirtas nuo akcininkų turto. Pagal savo prievoles ji atsako savo turtu. Akcininkai pagal bendrovės prievoles atsako tik ta suma, kurią privalo įmokėti už akcijas.

Steigiant AB ir UAB, asmenys sujungia savo lėšas (kapitalą) bendrai veiklai. UAB įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 10 tūkst. litų. UAB akcijos negali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai. Akcinių bendrovių įstatymas nustato, kad, steigiant bendrovę, pradiniai įnašai už pasirašytas akcijas mokami tik pinigais į kaupiamąją steigiamos bendrovės sąskaitą. Šioje sąskaitoje esančias lėšas bendrovė gali naudoti tik po jos įregistravimo. Bendrovės akcininkais gali būti Lietuvos Respublikos ar kitų valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka turi įsigiję bent po vieną bendrovės akciją. Kiekvienas akcininkas bendrovėje turi tokias teises, kokias suteikia jam nuosavybės teise priklausančios bendrovės akcijos. UAB privalomi valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas ir administracijos vadovas.

Uždarosiose akcinėse bendrovėse auditas privalo būti atliekamas, jei jos tenkina ne mažiau kaip dvi iš šių sąlygų: pardavimų pajamos viršija 10 mln. litų per ataskaitinius finansinius metus; vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius per ataskaitinius finansinius metus yra ne mažesnis kaip 50; balanse pateikta turto suma viršija 5 mln. litų.