2010 m. spalio 28 d., ketvirtadienis

Įmonės steigimas Lietuvoje

Kad ir kokia įmonės forma bebūtų pasirinkta, barjerų steigiant įmonę Lietuvoje apstu. Pavyzdžiui, norint įsteigti akcinę bendrovę arba uždarąją akcinę bendrovę reikalaujama sukaupti įstatinį kapitalą. Lietuvoje įstatinis kapitalas vis dar dažnai įsivaizduojamas kaip bendrovės garantija trečiųjų asmenų atžvilgiu. Tačiau iš tikro įstatinis kapitalas yra tik vienas iš teisinių įrankių akumuliuoti lėšas bei parodo bendrovės savininkų nuosavybės dalį ir, atitinkamai, įtaką bendrovėje. Lietuvoje, deja, ne tik nustatytas minimalus įstatinis kapitalas visoms bendrovėms, bet ir siekiama užtikrinti jo “realumą”. Steigimo stadijoje tai pasireiškia tuo, kad registruojant bendrovę privaloma pristatyti banko įstaigos pažymą apie kaupiamosios sąskaitos atidarymą, kaupiamojoje sąskaitoje esančias lėšas bendrovė gali naudoti tik po jos įregistravimo, o turtiniai steigimo įnašai turi būti įvertinti Vyriausybės nustatyta tvarka. Akcinių bendrovių įstatymo projektuose numatoma netgi riboti nepiniginius įnašus į įstatinį kapitalą.



Dažnai iš valdžios tribūnų pasigirsta lozungai apie užsienio investicijų skatinimą. Tačiau įsivaizduokime užsienio verslininką, kurio įtaka nusprendžiamas įmonių steigimas Lietuvoje. Net ir Lietuvos gyventojui, nuo seno įpratusiam prie biurokratijos labirintų, įmonės steigimas nėra lengvas reikalas, o nepatyrusiam užsieniečiui barjerų lyg tyčia prigalvota dar daugiau. Pavyzdžiui, skirtingai nei “lietuviškas” įmones, kurios registruojamos savivaldybėse, įmones, kurių bent vienas steigėjas ar akcininkas yra užsienietis, tenka registruoti Ūkio ministerijoje. Šiaip lyg ir nebaisi diskriminacija, tačiau, laikantis visų įstatymo reikalavimų, krūva popierių ir persiregistravimo procedūra laukia tuomet, kai bent vieną savo akciją užsienietis parduoda arba atvirkščiai - bent vieną “lietuviškos” įmonės akciją įsigyja. Vis labiau integruojantis pasaulio ekonomikai dar labiau išryškės šios nuostatos ydingumas ir ji taps dar sunkiau įgyvendinama. Tiek verslininkams, tiek pačiai valstybei būtų žymiai paprasčiau visų juridinių asmenų registravimą sutelkti vienoje vietoje.



Visi Ūkio ministerijai pateikiami įmonių dokumentai turi būti paruošti lietuvių kalba ir jų vertimai turi būti patvirtinti vertėjo parašu. Vertėjas, beje, taipogi turi būti iš vertimų biuro. Tai užsieniečiui jau savaime apsunkina įmonės steigimą. Turint galvoje neretai itin prastą teisinių tekstų vertimo kokybę, situacija kartais komplikuojasi iki elementaraus Ūkio ministerijos, steigėjų (užsieniečių) ir jų atstovų vietoje nesusikalbėjimo. Jei jau kalbama apie užsienio investicijų skatinimą, gal vertėtų registravimui priimti dokumentus, surašytus ne tik lietuvių, bet ir kai kuriomis kitomis kalbomis, pvz., oficialiomis Jungtinių Tautų kalbomis. Taip pat būtų logiška leisti įstatus išversti nebūtinai vertimų biuro vertėjams, bet ir, pvz., steigėjo atstovams.


Teisinės paslaugos

2010 m. spalio 21 d., ketvirtadienis

Individualios įmonės steigimo reikalavimai

IĮ steigėjais gali būti tik fiziniai asmenys. Įstatymai gali numatyti atvejus, kai viešajai tvarkai apsaugoti arba taikant atsakomąsias priemones tam tikrų IĮ steigėju negali būti užsienietis (CK 2,60 str.). Įstatymuose gali būti numatyti tam tikri reikalavimai, kuriuos reikia įvykdyti steigiant IĮ (būti LR piliečiu steigiant politinę partiją, dirbti steigiant profesinę sąjungą ir kt.). IĮ steigėjas yra: asmuo, sudaręs sandorį įsteigti IĮ.


IĮ steigimo pagrindas yra IĮ steigėjo valios išreiškimo aktas, kuriuo siekiama įsteigti IĮ. Tai steigimo aktas, steigimo sutartis, įstatymas arba kitas teisės aktas, jei numato įstatymas. IĮ tikslinga kalbėti apie steigimo sandorį.


Asmens sandoris įsteigti IĮ yra juridinis faktas, kuris sukuria teisinius santykius. Santykiai tarp steigiamo IĮ ir juridinių asmenų registro užsimezga pateikus steigimo dokumentus IĮ įregistruoti juridinių asmenų registre.


CK 2,45 str. Numato, kad steigimo dokumentai, juridinių asmenų registrui IĮ nepateikti per šešis mėnesius nuo jų sudarymo, jeigu kiti įstatymai nenustato kitokio termino, netenka galios. Šiuos santykius reglamentuoja tiek viešosios, tiek privatinės normos.


Atsižvelgiant į tai, kiek valstybė dalyvauja juridiniam asmeniui atliekant steigimo procedūras ir registravimą, individualios įmonės steigimas yra išskiriams į keturis įsteigimo būdus (tvarką): potvarkinį, leidiminį, pareikštinį, pareikštinį-normatyvinį.


Juridinius asmenis potvarkinė tvarka administraciniu aktu arba įstatymu steigia valstybės institucijos, numatytos įstatyme. Potvarkine tvarka steigiami juridiniai asmenys taip pat turi būti įregistruoti juridinių asmenų registre ir nuo to momento įgyja juridinio asmens teises, išskyrus įstatymo numatytus atvejus, kai juridinis asmuo laikomas įsteigtu nuo teisės akto dėl jo įsteigimo įsigaliojimo.


Juridinio asmens leidimine tvarka reiškia, kad steigiant tokį juridinį asmenį būtina gauti įstatymo numatytos institucijos leidimą. Gavus leidimą steigti juridinį asmenį, būtina sudaryti steigimo sandorį ar priimti teisės aktą ir įregistruoti steigiamą juridinį asmenį juridinių asmenų registre.


Steigiant juridinius asmenis pareikštine tvarka pakanka steigėjo valios pareiškimo. Tam, kad atsirastų juridinis asmuo, registracija juridinių asmenų registre nebūtina. Valstybė pripažįsta ypatingą šių juridinių asmenų autonomiškumą.

IĮ pareikštine-normatyvine steigiant šią tvarka nebūtinas leidimas, o registruojant IĮ patikrinama, ar steigimo dokumentai atitinka įstatymų reikalavimus. Šią funkciją gali vykdyti ne tik juridinių asmenų registro įstaiga, bet ir notaras ar Teisingumo ministerija. Pareikštine-normatyvine tvarka IĮ Lietuvoje steigiama daugiausiai.

2010 m. spalio 14 d., ketvirtadienis

UAB registravimo teisiniai aspektai

Steigiamos įmonės steigėjas prašymą įregistruoti juridinį asmenį ar jo padalinį ir įmonės steigimo dokumentus pirmiausia turi pateikti notarui, kuris tvirtins duomenų tikrumą ir steigimo dokumentų atitikimą įstatymų reikalavimams. Todėl, internete siūlomos teisinės paslaugos šiuo atveju būtų labai naudingos. Labai svarbu yra tinkamai pasirengti įmonės įregistravimui. Taigi žingsniai koks maždaug turėtų būti eiliškumas:



  1. Pirmiausia bendrovės steigėjai turi sudaryti steigimo sutartį. Sudarę steigimo sutartį ją būtina pristatyti notarui, kad šį dokumentą patikrintų ar jis teisiškai tvarkingas ir jį patvirtintų;

  2. Po to su šia steigimo sutartimi reikia eiti į banką ir atsidaryti bendrovės kaupiamąją sąskaitą, kurioje bus kaupiamas pradinis kapitalas;

  3. Tadai visi būsimi akcininkai turi įnešti savo dalį pinigų į kaupiamąją sąskaitą ir pasidaryti banko pažymą apie kaupiamojoje sąskaitoje įmokėtus pradinius įnašus;

  4. Susigalvoti UAB pavadinimą ir jį užregistruoti Valstybiniame Patentų Biure.

  5. Tada atlikus šiuos žingsnius reikia parengti visus su tam tikros teisinės formos įmonės steigimu susijusius dokumentus:

    • Prašymas registruoti juridinių asmenų registre (JAR-1).

    • Paruošti įstatus(3 egzemplioriai; Pvz.: UAB istatai).

    • Savininko sutikimas suteikti patalpas juridinio asmens buveinei. Patalpų savininkui, pačiam steigiančiam juridinį asmenį, pažyma apie patalpų suteikimą nereikalinga, tačiau būtina pateikti dokumentus, patvirtinančius jo nuosavybės teises į šias patalpas.

    • Steigiamojo susirinkimo protokolas ir jo priedas.

    • Dokumentai, patvirtinantys duomenis apie steigėjus, išrinktus (paskirtus) valdymo ir priežiūros organų narius, asmenis, galinčius sudaryti sandorius juridinio asmens vardu, jų teisių ribas.

    • Dokumentas, patvirtinantis, kad akcinės bendrovės akcijos yra registruotos Vertybinių popierių komisijoje.

    • Banko pažyma apie kaupiamojoje sąskaitoje įmokėtus pradinius įnašus.

    • Kai kuriuos dokumentus, jei reikalauja Lietuvos valstybės įstatymai.




Užpildžius visus reikiamus dokumentus, reikia eiti pas notarą, kad visus dokumentus patikrintų ar jie teisiškai yra tvarkingi ir kad tuos dokumentus patvirtintų. Notarui patvirtinus visus dokumentus, su jais reikia eiti į Registrų centrą.


Iš Registrų centro gavus įmonės pažymejimą, reikia eiti į antspaudus gaminančią firmą ir pasigaminti savo bendrovės antspaudą.Kai antspaudas jau irgi pagamintas, tada su visais registravimo dokumentais ir su antspaudu reikia eiti į banką ir ten savo einamąją, sąskaitą kurioje yra pradinis kapitalas reikia pakeisti į bendrovės kaupiamąją.Tada įmonė yra įregistruota ir jau gali pradėti savo veiklą.